Archive for Kaledos

Kas gero

Posted in Caucasus, Lietuviškai, Stories and Tales, Travel diary with tags , , on 2007-01-07 by candycactus

paklause manes arnas. Tai atsakiau mazdaug taip.

gera tai, kad sian kaledos. jos atejo 5 ta ryto. man labai patinka gruziniskos nosys. ju tenajaus prisiziurejau tiek ir tiek. nezinau, ir ko jie man tokie grazus. skaiciau vieno vokieciu keliautojo is 19 simtmecio knyga, tai ans isdirbo gruzinu grozi, sako nosys per dideles ir moterys per daug prisidaze. nu ka as zinau, gal nuo to laiko jos sumazejo, vistiek pusantro simto metu praejo, bet dabar nosys yra kaip tik. pacios graziausios pasauly.

zvakes kaip makaronai visur tik tirpsta tik tirpsta, bobutes sumige baznycios kampuos, apsnude mergelikes kai uzgieda, tai nesvarbu, kad ner del ko bliaut, vistiek noris, barzdociai dalina duona ir vyna, jei valgiau, gal tai reiskia kad tapau provoslave tam kartui, taip kaip ir per ramazana, liepe kazkas atkartot sakini, atkartojau, o ten musulmonu priesaika tokia tikejimo. tai sako, kad tu musulmone dabar. gerai, ka jau cia. o dabar provoslave, su rastamaniska kepse ir su pavydu ziuriu i moteru skareles visokiu nepaprastu rastu ir spalvu, ir ju plaukai islenda is po tu skaru, ech, nei mano juodi, nei kadanors bus ilgi, be sansu, ir nosis kumpa jau ir nepasidarys, bet jau taip grazu, taip grazu. tada iseini lauk pakvepuot, menulis sau sviecia lyg uzsakytas, balkoneliai tie tbilisiniai su sviesom besklindanciom pro padziautus rubus, tbilisis matosi apacioj, bet

 ot, kas per miestas, visiskai isiurbe ir itrauke ans mane, pac graziausias miestas pasauly

 je ir va as jame, ir tada ainu atgal sildytis baznycioj, jau gal 3, ir nebegaliu, aina sikt, kaip ilgai reikia laukt, bet kai paziuri i visus tuos plesikus, vezikus, ubliudkus ir sventikus, apsnudusias bobulytes kampuos, tai negi pasiplausi, ir laukiu toliau kantriai, cia tau ne dvyrke vaziuoti. taip, regiljos ugdo istverminguma, kaip armijoj kokioj, bet tas jausmas mazochistinis yra tokia saldybe. ir matai ji an veidu, kai ismusa 4, ir sventikai dumus visur sklaido, ir jau viskas, atejo jos, tos kaledos, ir matai tokias nezymias mazutes sypseneles ant zmoniu veidu. bliam, kaip as juos myliu. gilocaw, sakau kazkam nedrasiai. reiskia sveikinu.  

Advertisements