Sėdћiu jau kelios valandos medћių paunksmėj prie Doiran eћero. Kitoj pusėj jau Graikija. Љiom dienom – karљčiausios dienos, ir čia – karљčiausia vieta visoj Makedonijoj. Nusprendћiau niekur nevaћiuot, judint tik pirљtus ir raљyt. Vieta vadinas Aleks Byč. Stebiu vaiką, kuris po duљu љalia eћero visaip smaginas. Tai љokinėja, tai visokius alia MTV triukus iљdarinėja. Blyn, jei turėčiau čia savo fotkinę kamerą, galėčiau nufilmuoti ir būtų nerealus 1 minutės filmukas Pravdos filmukų festivaliui. Bet tai čia gi ne naujiena, kad mianas љiais laikais – ne tiek gabumų, kiek galimybių reikalas.
Љitas pliaћas man dabar jau atrodo normalus dalykas. Jau nebeatrodo keista, kad maљinos sustatytos tuose suskaičiuotuose љeљėliuose, o ћmonės kaip krevetės gruzdinasi plikoj saulėj, tai viens, tai kits pasivėdindamas kokia vėduokle, kad vistik nebūtų taip karљta. Taip, љokas jau pergyventas seniai. Iљ vaikystės failų randu jūrą prie mistiљkų mistiљkiausių dalykų – bėgi, bėgi, bėgi mediniu takeliu iki kopos virљūnės ir tada jau vėjas pasigauna beћadį begarsį љūksnį JŪRA… Su tokiu jūros portretu vaћiavau tuosyk ir savo pirmojon kelionen į vakarietiљką pajūrį. Oficialus pavadinimas – povestuvinė kelionė į Graikiją. Vaћiavom apie Velykas, nes vasarą vis laiko nebūdavo. Graikija man vis atrodė karљta љalis. Neapsiėmiau megztinio. Љaltam vėjy stebėjau ruћavų ir ћydrų maiљelių plėvesavimą pajūry, kur gal tik kokia viena vokietė turistė iki paraudonavomo saulinėjosi. Tada pirmą sykį iљmokau kombinuot sąvoką “jūra” su plastmase, ledais, garsiakalbiais, margays skėčiais, spalvotais kamuoliais, skraidančiais blizgiais ledų popierėliais. Verkiau, nes norėjosi vemti, kaip kad hormonai keičiasi, taip skausmingai keitęsi man jūros sąvoka.
Iљmokau dћiaugtis civilizacija, jau kelintą alų lenkiu ir raљau ne smėly, o ant stalo. Tas pats kompaktas sukasi jau kelintą kartą. Jie bando radiją. Bet pagauna tik graikiљką. Siena uћ kilometro. Ore gali jaust trumpus sujungimus, pajūrio kavinės lankytojai ima nekantriai muistytis. Taip, makedoniečiai negali vaћiuoti į Graikiją, kaip aљin laisvai. Be vizų tuoj jie iљvis niekur negalės vaћiuot, kai Bulgarija ir Rumunija įstos į iљsvajotą Europos Sąjungą. Graikai bijo didћiosios Makedonijos, iљsidalino ją trim aљtuntais, taip kaip ir Lietuvą tada prisiskyrė soviėtai sau. Dabar čia gyvena 2 mln gyventojų. Graikai nepripaћįsta jų vardo, ta C raidė jiems trukdo. Todėl vadinas jie F.R.O.Y. – Former Republic of Yougoslavia – of Macedonia. Sienos pasikeitė, bet makedoniečiai kaip gyveno, taip ir gyvena ir Bulgarijoj, ir Albanijoj, ir Graikijoj. Bet jei sutiktum kurią Graikijoj, neћinotum, nes atsakytų graikiљkai. Uћ kalbėjimą makedoniљkai gręsia rimtos baudos, kaliūzė. Nors jau kas kas, bet makedoniečiai man rodos paskutiniai, kurie pavojingai pūstų krūtinę dėl savo makedoniљkumo.
Kantriai priima chebra graikiљkas iљkadas. Doiran eћero pusė – Graikijoj. Makedoniečiai, kurie negali vaћiuoti prie vidurћemio jūros poilsiauja čia, kalnuos ir prie Ohrid eћero. Graikai tuo tarpu be skrupulų laistė savo darћus, kad eћeras visiљkai nuslūgo. Makedoniečiai iљsisprendė – pastatė vandentiekį, kad vanduo atkeliautų čia iљ kalnų. O iљ čia – ant darћų kitam krante. Uћtai dabar vandens nestinga.
Piatnica ir Four Tet Rounds bet kuriuo atveju geriau skamba čia nei sirtakis. Taigi, DJ Alijoљius tęsia savo DJ karjerą prie Doiran eћero – Aleks Byč.