www.G-ve.lt

Siais laikais rasyti i poperiu ir ne i interneta yra visiskai nelogiska. Vat taip ir darome. Apie Adzarija – kitam G-ves numery. Popery.

(papildau šitą įrašą po daug metų ir pridedu nuorodą į straipsnį: ADŽARIJA)

Kas blogo

o blogis tox. ejom per kalnus, kalnelius tixliau. einam einam, ziurim kazkoks maisas an kelio. pasirodo ne maisas, o erelis, plast i krumus. prieinu, jis nuozmiai snypscia. pazeistas sparnas atrodo. nu, as jai (su pauksciais negali zinot, kol nepadada kiausiniu, bet su ja tai viskas aisku, tox nuozmus zvilgsnis buvo, kad tikrai ji) isaiskinu, kad zek, arba sunes suplesys, arba ainam su mum. tai sutiko. paemiau uz sparnu, i striukes vidu ir nesames.

ir va pamanyk tu man, kad tox nuozmus paukstis aciduoda tau be niekur nieko i rankas, atsipalaidaves visiskai. bet matyt labai jau suzeistas, kad taip, liudnokas.

nakti nakvojom pas pazistamus. ji miegojo salia mano galvos tiesiog. pradejo vaiksciot ten, nu ka as zinau, vistiek naktis yr medziokles metas. va, jau galvoju, gal pasveiks tikrai. ryte kalnus parodem, kad vilties neprarastu. net pasiko ir vandens acigere.

as aisku jau visiskai mus taip ir maciau, musu amzina draugyste, vaziuju su dvyrke po pasauli, erelis an priekinio vairo, geriau nei pas kusturica. tada privaziuoji muitine, erele perskrenda, susitinkam kitoj pusej. o ka, pauksciai gi virs sienu skraido, o ne per jas. tada kai isalkciau, jis man atnestu triusi gyvate arba vista. kuriu aisku, irgi ziauriai gaila butu, bet tiek to. nu va, ir keliautume mes taip.

tai ne. palikom ja pas draugus, kad sau ramiai sveiktu netampoma. ir an kitos dienos gavau zinute, kad mire.

nieko cia nepadarysi, ir jau racionaliai tai nei liudejau nei ka. bet neracionaliai tai labai liudna matyt buvo, nes su puse zmoniu susikalbet negalejau.

ir kaipgi tas geris matytusi, jei ne tas blogis.